Kiek vertinga mums Vengrijos patirtis?
Pastaraisiais metais mokyklos bendruomenėje labai dažnai kalbame apie prastą pamokų lankomumą ir atsainų mokinių požiūrį į vėlavimą. Ne mes vieni esame priversti ieškoti tokio elgesio ir nuostatų ugdymo proceso atžvilgiu korekcijos būdų. Nors ir neguodžia, visos Europos mokyklos ieško tinkamiausių strategijų, dalijasi savo patirtimi apie tai, kaip kuo ilgiau išlaikyti mokinius aktyviais ugdymo sistemos dalyviais ir suformuoti mokymosi visą gyvenimą nuostatas.
Noriu pasidalinti su mūsų bendruomene kolegių Linos Gedgaudienės ( Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja) ir Ingos Razanovienės (Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė), kartu su manimi dalyvavusių Erasmus+ seminare Vengrijoje straipsniu, pasakojančiu apie mūsų bendrą patirtį ir savo bendruomenėms parvežtas žinias, vertingus informacijos šaltinius.
Patirtis Vengrijoje: ankstyvo mokyklos palikimo problemos sprendimo būdai
2019 m. lapkričio 20-22 d. trys mokytojos iš Lietuvos (Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos anglų k. mokytoja Lina Gedgaudienė, Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos anglų k. mokytoja Inga Razanovienė ir Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė) dalyvavo Vengrijos sostinėje Budapešte vykusiame dviejų dienų „Erasmus+” tarptautinio bendradarbiavimo veiklos kontaktiniame seminare „Mokytojų ir mokyklų gebėjimų stiprinimas planuojant ir įgyvendinant savo projektus, kad būtų efektyviau sprendžiama ankstyvo mokyklos palikimo problema“ (angl. “Enhancing capability of teachers and schools in planning and implementing their projects in order to have positive effect on early school leaving“).
Į seminarą susirinko 39 mokyklų atstovai iš 13 šalių: Lietuvos, Estijos, Švedijos, Ispanijos, Maltos, Vokietijos, Suomijos, Makedonijos, Belgijos, Vengrijos, Kipro, Portugalijos, Austrijos.
Pirmąjį vakarą visi dalyviai buvo priimti seminarą organizavusios Vengrijos nacionalinės „Erasmus+“ agentūros (angl. Tempus Public Foundation) būstinėje. Renginio šeimininkai pasveikino visus susirinkusiuosius ir palinkėjo sėkmingo darbo, o vėliau pakvietė pasiklausyti įvairiais liaudies instrumentais atliekamos muzikos, tradicinių vengriškų dainų ir pasimokyti vengriškų šokių. Vakarodami susipažinome su visais dalyviais, ragavome dalyvavusių šalių atstovų atsivežtų tradicinių užkandžių.
Kitą dieną prasidėjo oficialioji seminaro dalis, kurios pradžioje buvome supažindinti su renginio programa ir lektoriais. Pritaikius ,,ledlaužio” metodą, visi dalyviai prisistatė – pasakė iš kur atvyko, kokias institucijas atstovauja, kokiuose Erasmus+” projektuose jau yra dalyvavę, ar planuoja dalyvauti. Vieni kitus geriau pažinome diskutuodami apie tai, kaip įsivaizduojame saugią mokymosi aplinką, ar ankstyvas mokyklos palikimas yra asmeninė, ar socialinė problema. Šios diskusijos leido geriau įsigilinti į mokinių ankstyvo mokyklos palikimo problemą bei skatino skirtingų šalių atstovų bendradarbiavimą ieškant efektyvesnių bei įvairesnių sprendimo būdų.
Seminaro metu buvo pristatytas ankstyvo mokyklos palikimo (angl. early school leaving) kontekstas. Buvome supažindinti su įvairiomis priemonėmis, įrankiais, šaltiniais ir platformomis, palengvinančiomis ankstyvo mokyklos palikimo problemos sprendimą. Viena iš jų – ,,CroCooS” platforma (http://oktataskepzes.tka.hu/en/crocoos). Tai žinių centras, kuris sprendžia mokinių mokyklos palikimo problemą, ją analizuoja, teikia rezultatus ir rekomendacijas, siūlo prevencijos būdus. Be to, šis centras ekspertams, tyrėjams perduoda įvairią profesionalią literatūrą ir gaires, padedančias anksti atpažinti ankstyvo mokyklos palikimo priežastis ir laiku jas šalinti, o mokytojams, mokyklų vadovams teikia praktinius įrankius, kaip identifikuoti mokinius, kuriems gresia mokyklos nebaigimo problema.
Kita priemonė, padedanti spręsti ankstyvo mokyklos palikimo problemą, – ,,CEDEFOP VET” įrankių platforma (https://www.cedefop.europa.eu/en/toolkits/vet-toolkit-tackling-early-leaving).
Ji parengta pagal profesinio mokymo praktiką ir skirta praktikams. Ši platforma naudinga politikams bei mokyklų steigėjams, nes joje yra refleksijos priemonės, įvertinimo planai. Taip pat šioje platformoje pateikti įvairūs intervencijos metodai, nagrinėjantys dažniausiai pasitaikančius aštuonis ankstyvojo mokyklos palikimo profilius. Svarbu tai, kad joje galima rasti įvardytus apsaugos veiksnius, geriausios praktikos publikacijų šaltinius, įrankius, statistiką, greitus laimėjimus, vartotojo vadovą, aktualią medžiagą 27 šalims ir priemonių rinkinį, sudarytą net 18 šalių atstovų.
Kita svarbi platforma Europos mokyklų švietimui aktualiomis temomis – ,,School Education Platform Gateway” (https://www.schooleducationgateway.eu/en/pub/index.htm). Šioje platformoje vyksta internetiniai seminarai, skelbiamos apžvalgos, tyrimai, vyksta akademiniai kursai mokytojams internetu.
Po įvairių ankstyvo mokyklos palikimo problemos sprendimo priemonių pristatymo, darbo grupėse analizavome ir lyginome kiekvienos šalies mokyklų, kitų institucijų įtaką bei įsitraukimą, sprendžiant ankstyvo mokyklos palikimo atvejus.
Vienas iš seminaro tikslų buvo išanalizuoti dalyvių realius poreikius, išsiaiškinti, kuris projekto tipas labiausiai tinka pagal išsikeltus tikslus ir rasti tinkamus partnerius ateities projektams. Seminaro metu mokėmės, kaip padėti pagrindą projektui, suformuluoti aktualią problemą, kaip išsikelti tikslus ir uždavinius, išsiaiškinti priežastis ir numatyti pasekmes (pristatytas problemų medžio analizės metodas). Dirbdami grupėse gvildenome įvairias problemas. Bendraudami išsiaiškinome, kad viena iš pagrindinių problemų visose šalyse – mokinių motyvacijos stoka.
Buvo išties įdomu ir naudinga pasimokyti vieniems iš kitų. Tai buvo puiki proga ne tik užmegzti naujus ryšius su kitų šalių mokyklomis, pasidalinti gerąja patirtimi, išmokti naujų dalykų, pasisemti naujų idėjų ir būdų kaip spręsti ankstyvą mokyklos palikimo problemą, bet ir planuoti būsimus projektus, padedančius spręsti šią problemą. Smagu buvo rasti bendrumo ir įvairovės. Tikimės, kad įgyta patirtis – puikus idėjų šaltinis naujų projektų pradžiai.
Lina Rutkauskaitė
